Michaelo Eadeso paskaita jungia kelias atskiras sritis. Verta sudėti jas į vieną eilę ir kiekvienai pasakyti, ką ji gali paaiškinti, o ko ne.
Penkios sritys
- Gydytojų praktika. Blake Donaldsonas XX a. pradžioje skyrė „visos mėsos“ dietą. Tai pasakojimas, o ne tyrimas.
- Antropologija. Markas Nathanas Cohenas ir kiti antropologai rodo, kad medicina dažnai remiasi siauru Vakarų patirties rėmu.
- Paleopatologija. Kaulai ir dantys parodo sveikatos skirtumus tarp gyvenimo būdų, bet nepaaiškina priežasčių.
- Brangaus audinio hipotezė. Ji siūlo, kaip galėjo keistis energijos paskirstymas tarp smegenų ir žarnyno.
- Senovės Egiptas. Mumijos primena, kad ligos nėra tik šių dienų išradimas.
Mumijos ir kraujagyslės
Anglų patologas Marcas Armandas Rufferis Kaire prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrė mumijas ir nustebo radęs paplitusią arterijų ligą, panašią į šiuolaikinę aterosklerozę.1 Senovės Egipto Ebersio papiruse (apie 1550 m. pr. Kr.) aprašyti simptomai primena miokardo infarktą: skausmas rankose, krūtinėje ir šone, laikomas pavojingu gyvybei.2 Kompiuterinė tomografija parodė, kad maždaug prieš 3500 metų gyvenusios ir trisdešimt kelerių mirusios moters (Lady Rai) arterijose jau buvo kalcifikuotų plokštelių.3
Egiptiečių mityba daugiausia rėmėsi kviečių duona, taip pat vaisiais, daržovėmis, medumi, aliejais, žuvimi ir paukščiais, o raudonos mėsos valgė retai.4 Izotopų tyrimai rodo, kad gyvūninis baltymas sudarė maždaug 29 % viso suvartojamo baltymo.4
Ką tai reiškia? Aterosklerozė5 egzistavo jau senovėje, o mityba nebuvo vien mėsos. Bet tai nėra įrodymas, kad kviečiai ją sukėlė. Mumijos dažniausiai priklausė aukštesniems sluoksniams, todėl neatspindi visos visuomenės. Be to, egiptiečių gyvenimo trukmė buvo trumpa, todėl daug žmonių su sunkia arterijų liga galėjo mirti nesulaukę senatvės.
Kodėl istorija vis tiek naudinga
Ji moko nuolankumo. Žmonės skirtingose epochose valgė skirtingai, o dabartinė mityba yra tik viena iš galimų. Todėl ir „visi senovėje valgė vien mėsą“, ir „visi valgė vien augalus“ yra pernelyg paprasti teiginiai.
Ką iš to pasiimti į virtuvę
Nereikia vaidinti medžiotojo. Pakanka paprastų žingsnių: tikras maistas, mažiau pridėtinio cukraus ir saldžių gėrimų, daugiau baltymų ir daržovių.
Ką daryti
- Istorinį kontekstą laikyk atskirai nuo savo plano. Istorija kelia klausimus, o savijauta ir rodikliai rodo, kas tinka tau.
- Pradėk nuo vieno šiuolaikinio žingsnio: pakeisk vieną saldų gėrimą vandeniu ar arbata.
- Nepasikliauk teiginiais „kaulai įrodo“ ar „mumijos įrodo“.
- Jei turi ligą ar vartoji vaistus, pokyčius derink su gydytoju.
Tai nėra gydytojo konsultacija.
