Jei girdėjai šūkį „akmens amžiaus mityba išgydo“, jam trūksta konteksto. Michaelas Eadesas savo paskaitoje pradeda nuo biologijos, o ne nuo dietos.
Kleiberio linija
Hipotezė remiasi Maxo Kleiberio darbu apie ryšį tarp kūno dydžio ir medžiagų apykaitos greičio. Žinant gyvūno masę, jo apykaitos greitį galima apytiksliai apskaičiuoti. Taip galima vertinti ir protėvius: jei hominidas svėrė apie 40 kg, galima numanyti, kiek energijos jam reikėjo. Šiuolaikiniai žmonės telpa į tą pačią Kleiberio liniją.1
Energijos „biudžetas“
Kiekvienas organas (kepenys, žarnynas, inkstai, širdis, raumenys) turi savo apykaitos greitį. Sudėjus juos gaunamas bendras biudžetas. Žmogus šiame biudžete išsiskiria dviem dalykais:
- neproporcingai didelėmis smegenimis palyginti su kitais primatais;
- mažesniu žarnynu, palyginti su įprastu maždaug 65 kg sveriančiu žinduoliu, kurio bendra apykaita tokia pati.
Smegenų audinys brangus: paskaitoje teigiama, kad vienam masės vienetui jis sunaudoja maždaug devynis kartus daugiau energijos nei visas kūnas vidutiniškai.1
Kodėl žarnynas svarbus
Laukiniai augalai buvo mažiau kaloringi nei šiuolaikinės veislės. Norint gauti tiek energijos, kiek duoda vienas dabartinis obuolys, reikėtų suvalgyti daug laukinių obuoliukų. Be to, skaidulų2 gausus maistas reikalauja didelių kiekių ir didelio žarnyno.
Iliustracija: jei 65 % iš 3000 kcal dienos normos norėtum gauti iš morkų, per dieną reikėtų maždaug 4,5 kg morkų. Tai pavyzdys, o ne mitybos patarimas.
Ką siūlo hipotezė ir kokios išlygos
Leslie Aiello ir Peteris Wheeleris hipotezę paskelbė 1995 m. žurnale Current Anthropology.1 Jų mintis: kokybiškesnis, energijos tankesnis maistas (pavyzdžiui, gyvūninis) leido žarnynui sumažėti ir taip atlaisvino energiją didesnėms smegenims.
- Tai hipotezė. Vėlesni palyginamieji tyrimai neparodė bendros žarnyno ir smegenų dydžio „kompromiso“ taisyklės visiems žinduoliams.
- Žarnyno sumažėjimas daugiausia numanomas iš skeleto formos, nes minkštieji audiniai neišlieka.
- Hipotezė nesako, kad reikia valgyti tik mėsą.
Ką tai reiškia virtuvėje
Energijos „biudžetas“ ribotas, o kokybiškas maistas sotina mažesniu tūriu. Tai nereiškia, kad geriausias maistas yra tik gyvūninis. Evoliuciniai paaiškinimai naudingi klausimams kelti, bet ne atsakymams „įrodyti“. Hipotezė paaiškina, kaip galėjo keistis energijos paskirstymas, bet neįrodo, koks angliavandenių kiekis tinka tau, ir nepakeičia klinikinių tyrimų.
Ką daryti
- Šią temą skaityk kaip istoriją apie evoliuciją, o ne kaip receptą.
- Rinkis maistą, kuris sotina ir nesukelia nuolatinių cukraus šuolių.
- Energiją ir angliavandenius skaičiuok pagal savo tikslą, o ne pagal „protėvių“ pavyzdį.
- Jei turi diabetą ar vartoji vaistus, mitybos pokyčius derink su gydytoju.
Tai nėra gydytojo konsultacija.



