Ne vienas katilas, o du sandėliai
Daug kas energiją įsivaizduoja kaip vieną didelį katilą: kiek įdėjai, tiek išėmei. Virtuvėje tai atrodo logiška, bet kūnas energijos kaip vienos „kalorijų masės“ nesaugo. Cukrų ir riebalus jis kaupia atskirai.
Dr. Jasono Fungo vaizdas toks:
| Atsarga | Palyginimas | Kokia ji |
|---|---|---|
| Glikogenas2 (cukraus atsargos, ypač kepenyse) | Šaldytuvas | Ribotos talpos, greitai pasiekiama |
| Kūno riebalai | Šaldiklis | Didelės talpos, mobilizuojami kitaip |
Tai palyginimas, ne laboratorinis skaičius. Jis tik padeda suprasti, kad „pilnas šaldytuvas“ ir „pilnas šaldiklis“ yra skirtingi dalykai.
Kas vyksta po valgio
Po valgio insulinas kraujyje kyla. Skirtingi maisto komponentai (riebalai, angliavandeniai, baltymai) jį kelia nevienodai.3 Insulinas kūnui būtinas, o svarbu, kaip aukštai ir kaip dažnai jis pakyla.
Sotumo būsenoje šiek tiek cukraus ir riebalų kaupti normalu. Angliavandeniai virsta glikogenu. Kai šaldytuvas prisipildo, perteklius gali keliauti į šaldiklį.
Yra išlyga: nauja riebalų gamyba iš angliavandenių ryškiau pastebima tik esant dideliam angliavandenių pertekliui.4 Tai nereiškia, kad kiekvienas riebus gabalas atsiranda iš kiekvieno duonos kąsnio.
Insulinas yra pagrindinis riebalų „išėmimo“ iš sandėlio stabdis, bet ne vienintelis hormonas šiame kelyje.5 Svarbu ir kiti, pavyzdžiui, kortizolis. Todėl kaltinti vien insuliną būtų per daug, o jį ignoruoti per naivu.
Kas vyksta nevalgant
Kai nevalgome, insulinas krenta. Kūnas pirmiausia ima energiją iš glikogeno, o vėliau iš riebalų atsargų. Žmogus prisitaikęs ištverti laikotarpius be maisto, o riebalai tam ir skirti.
Kas yra badavimas, o kas ne
Fungas badavimą apibūdina paprastai: tai nebuvimas valgymo. Tai ne produktų sąrašas, o tai, ko tam tikrą laiką nedarome. Taisyklė trumpa: „šį tarpą nevalgau“. Dėl to jos lengviau laikytis.
Svarbu neutapatinti dviejų labai skirtingų dalykų:
- naktinio tarpo be kalorijų,
- kelių dienų ar net savaičių be maisto.
Rizika, kūno prisitaikymas ir priežiūros poreikis čia visai kitokie. Dr. Stephenas Phinney primena, kad ilgesnis badavimas yra dviašmenis kardas: viena vertus, mobilizuojami riebalai, kita vertus, didėja rizika liesajai masei6 ir elektrolitų pusiausvyrai. Trumpas langas jam kelia mažiau nerimo nei kelių dienų badavimas be kalorijų.
Svarbu žinoti
Badavimas yra pasirinkimas, o ne privalomas kelias. Su diabeto vaistais jis gali būti pavojingas: tyrime, kuriame protarpinio badavimo metu net sumažintos vaistų dozės, simptominės hipoglikemijos7 rizika maždaug padvigubėjo.8 Todėl badavimas su tokiais vaistais galimas tik gydytojui prižiūrint. Jei diabeto rodikliai pagerėja, tai remisija9, o ne išgydymas.
Ką daryti
- Užsirašyk, kiek valandų tarp vakarienės ir pusryčių iš tiesų būna be kalorijų. Kava su pienu, sultys ar saldus gėrimas yra ne „tuščias“ tarpas.
- Jei tarpas trumpas, pailgink jį 1–2 valandomis, be dramatizavimo. Valgymo lange palik baltymų ir daržovių.
- Po savaitės žiūrėk ne tik į svarstykles, bet ir į alkį, energiją, miegą, juosmenį.
- Vartoji vaistus nuo cukraus, esi nėščia ar žindai, turi mažą kūno riebalų atsargą, valgymo sutrikimų ar sunkią ligą? Nieko nebandyk be gydytojo.
Tai nėra gydytojo konsultacija.
