Kodėl badaujant reikia druskos ir elektrolitų?

„Tik vanduo“ nepakanka

Galvos skausmas, silpnumas, svaigimas ar potraukis sūriam badavimo arba mažesnio angliavandenių kiekio dienomis dažnai nėra charakterio klausimas. Megan Ramos teigia, kad druskos papildymas padeda išvengti nemalonių reiškinių, taip pat kai kurių problemų, susijusių su pakartotiniu maitinimu po badavimo.

Dr. Stephenas Phinney pabrėžia gerai žinomą faktą: badavimas sukelia natriurezę, tai yra pagreitintą natrio išskyrimą su šlapimu.² Kai natrio mažėja, kyla reninas ir aldosteronas. Aldosteronas taupo natrį, bet švaisto kalį. Taip gaunamas dvigubas smūgis: mažiau natrio ir daugiau kalio netekties.

Net kelios badavimo dienos sukaupia natrio ir kalio deficitą, kurį vėliau reikia atstatyti. Protarpiniame badavime mineralų trūkumą reikia kompensuoti valgymo dienomis, ir ne „minimaliai“, o mineralų požiūriu tankiu maistu. Phinney sako, kad tai dažnai pamirštama: žmonės galvoja apie laiką be maisto, o ne apie tai, ką grąžina valgymo lange.

Kokie elektrolitai svarbūs

Ramos klinikinėje praktikoje stebimi:

• natris,
• chloridas,
• kalis,
• kalcis,
• fosforas,
• magnis.

Tai ne kvietimas gerti viską iš vaistinės be proto. Tai žemėlapis, ką stebėti, ypač ilgesniuose protokoluose su kraujo tyrimais. Ilgesnį badavimą pasirinkusiems pacientams ji mini hidrataciją, elektrolitus ir dažną natrio, kalio, magnio bei fosforo stebėseną, bet ne kaip „pasidaryk pats“ planą namuose.

Po ilgo badavimo

Po ilgo badavimo staigus angliavandenių grąžinimas varo glikogeną į raumenis ir „įtraukia“ kalį, magnį bei fosforą iš plazmos. Elektrolitai gali smarkiai nukristi. Tai vadinama pakartotinio maitinimo sindromu. Sunkiais atvejais gresia kvėpavimo ir širdies sutrikimai, koma, mirtis. Phinney sako, kad po ilgų badavimų „tiesiog nepersivalgyk“ nepakanka. Reikia atsargaus maitinimo ir medicininės priežiūros.

Ne kiekvienam naktiniam tarpui reikia ligoninės

Sveikam žmogui 14 val. naktinis tarpas ir kelių dienų badavimas yra visiškai skirtingi dalykai. Tačiau jei jau jauti sūrumo potraukį, silpnumą ar svaigimą, pirmas žingsnis dažniau yra skysčiai ir druska valgymo lange, o ne dar ilgesnis badavimas.

Lengvas diskomfortas trumpame lange yra viena, o pavojingi simptomai kita. Stiprus širdies plakimas, sąmonės aptemimas ar didelis silpnumas reiškia, kad reikia nutraukti badavimą ir kreiptis pagalbos.

Raudonos vėliavos

Atsargiai arba tik su gydytoju:

• inkstų liga,
• širdies nepakankamumas,
• skysčių ribojimas,
• dializė (Ramos praktikoje badavimo riba žema, iki 24 val.),
• vaistai, keičiantys natrio ar kalio pusiausvyrą.

Šiais atvejais „daugiau druskos“ savarankiškai gali būti pavojinga. Su diabeto vaistais badavimas gali sukelti hipoglikemiją³, todėl tik gydytojui prižiūrint.⁴ Nėščioms, žindančioms, nepakankamo svorio ir valgymo sutrikimų turintiems badavimas netinka.

Ką daryti

1. Valgymo lange rinkis mineralų tankesnį maistą: mėsą, žuvį, daržoves, kaulų sultinį, natūraliai sūresnius patiekalus pagal skonį.
2. Stebėk savijautą 3–5 dienas. Jei blogėja, sutrumpink tarpą.
3. Jei turi inkstų ligą, širdies nepakankamumą, skysčių ribojimą ar vartoji vaistų, druskos nedidink savarankiškai. Klausk gydytojo.
4. Ilgesnius badavimus ir grįžimą prie maisto po jų rinkis tik su priežiūra.

Tai nėra gydytojo konsultacija.