Itin perdirbtas maistas: kodėl sunku sustoti ir ką daryti?

Našta, kurios nematome

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2023 m. statistiką, apie 74 % visų mirčių pasaulyje sukelia lėtinės neinfekcinės ligos.¹ Prof. Nasim Salehi paskaitoje primena, kad nesveiki mitybos įpročiai yra vienas iš šių ligų veiksnių.²

Tai našta ne tik žmonėms, bet ir sveikatos sistemoms, šeimoms bei bendruomenėms.

Kas yra „malonumo taškas“

Maisto pramonėje vartojamas terminas „bliss point“, lietuviškai galima sakyti malonumo taškas. Jį išpopuliarino Howardas Moskowitzas. Tai tokia riebalų, druskos ir cukraus proporcija, kuri maistą padaro maksimaliai patrauklų.

Tokiam deriniui sunku atsispirti, todėl itin perdirbto maisto³ persivalgymo nereikėtų aiškinti vien silpna valia ir kaltinti žmonių.⁴

Salehi pabrėžia ir tai, kad tokio maisto reklama taikosi į vaikus ir jaunimą: socialinėje žiniasklaidoje, mokyklose ir šalia jų. Pasak jos, tai rodo tyrimai kai kuriose šalyse, tarp jų JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.⁵

Ką rodo tyrimai apie tikrą maistą

Kai itin perdirbtas maistas keičiamas tikru, svorio ir sveikatos rodikliai gali pagerėti net tada, kai apie mažai angliavandenių mitybą visai nekalbama.⁶

Todėl svarbiausias klausimas ne „keto ar ne keto“, o: ar tai tikras maistas? Ne visi nori ar gali iškart pereiti prie mažai angliavandenių mitybos, o tikras maistas yra bendras pagrindas visiems.

Dietų žemėlapis

Salehi paminėjo ir pakopas angliavandenių ribojimo kryptimi:

1. tikras maistas;
2. mažai angliavandenių;
3. ketogeninė mityba;
4. mėsos mityba (angl. carnivore).

Tai bendruomenės naudojamas išdėstymas, o ne medicininė taisyklė. Mėsos mityba yra labai ribojanti ir sunkiai laikoma. Niekas neprivalo pereiti visų pakopų: daugeliui pakanka pirmos.

Ką gali spręsti visuomenė

Salehi mini ir politikos priemones: subsidijų peržiūrą, mokesčius, reklamos ribojimą, žymėjimą, mokyklų mitybos taisykles ir informavimo kampanijas. Tai sprendžia valstybė. Šeima gali padaryti kitą dalį: kasdienį pasirinkimą.

Salehi taip pat primena, kad skubios medicinos pagalbos tai nepakeičia. Gydytojai ir ligoninės reikalingi, kai kyla ūmi problema, o greta jų verta stiprinti ir paties žmogaus galimybes rūpintis sveikata.

Ką daryti

1. Šią savaitę vieną itin perdirbtą produktą pakeisk tikru: pavyzdžiui, saldintą jogurtą natūraliu su vaisiais.
2. Pasižiūrėk, kiek tavo dienos valgių yra pramoniniai.
3. Potraukio nevertink kaip valios stygiaus. Jei kyla stiprus noras, pasirūpink, kad namuose tokio maisto būtų mažiau.
4. Vaikų užkandžius rinkis iš tikro maisto, o reklamos įtaką aptarkite kartu.
5. Jei sergi lėtine liga ar vartoji vaistus, mitybos pokyčius derink su gydytoju.

Tai nėra gydytojo konsultacija.