Nuolatinis „kaupimo“ signalas
Jei svarstyklės stovi vietoje, nors porcijos mažesnės, ne visada kalta valia. Užkandžiai, saldūs gėrimai ir dažni valgiai reiškia, kad insulinas retai turi laiko nurimti.
Dr. Jasonas Fungas pabrėžia, kad maistas insuliną kelia nevienodai: angliavandeniai, baltymai ir riebalai veikia skirtingai.1 Kai insulinas po didelio valgio labai aukštas, kūnas nukreiptas kaupti, o riebalų išleidimas iš atsargų apsunkinamas.
Išlyga: insulinas yra pagrindinis riebalų skaidymo (lipolizės) stabdis, bet ne vienintelis hormonas, valdantis riebalų apykaitą.2 Svarbūs ir kiti hormonai, miegas, vaistai, genetika. Vis dėlto virtuvėje dažniausias svertas yra tai, ką ir kaip dažnai valgome.
Dvi būsenos
| Po valgio | Nevalgant | |
|---|---|---|
| Insulinas | Kyla | Krenta |
| Kryptis | Kaupti | Naudoti atsargas |
| Kuras | Ką ką tik suvalgytas maistas | Pirma glikogenas3, vėliau riebalai |
Glikogenas yra greitai pasiekiamos cukraus atsargos kepenyse ir raumenyse. Kai jis išeikvojamas, riebalų oksidacija stiprėja ir tampa pagrindiniu kuru. Tai klasikinė badavimo fiziologija.
Kad insulinas krinta ne vien badaujant, bet ir mažinant angliavandenius, minima kaip bendras principas. Svarbiausia, kad kūnui būtų duota laiko tarp valgymų.
Cukrus kraujyje ir vaistai
Nevalgant cukrus kraujyje paprastai krenta. Tačiau vartojant gliukozę mažinančius vaistus šis paprastas poveikis gali tapti pavojingas: gresia hipoglikemija4. Corley ir kolegų tyrime simptominės hipoglikemijos rizika protarpinio badavimo schemoje maždaug padvigubėjo, nors badavimo dienomis vaistų dozės buvo mažinamos.5
Todėl badavimas kartu su diabeto vaistais yra tik gydytojo priežiūroje, o ne socialinio tinklo iššūkis.
Kodėl dvi dienos nieko neišgydo
Atsparumo insulinui pagerėjimas priklauso nuo laiko. Fungas pabrėžia, kad dvi badavimo dienos neištaiso daugelio metų angliavandenių pertekliaus. Grįžus prie ankstesnių įpročių, cukrus vėl kyla. Jei kalbame apie diabeto rodiklių pagerėjimą, tai remisija6, o ne išgydymas.
Trumpuose tyrimuose (Heilbronn, apie 22 dienas kas antrą dieną badaujant) riebalų oksidacija kilo, kai buvo išeikvotos glikogeno atsargos, o ramybės metabolizmas nekrito.7 Bet tai nereiškia, kad bet koks protokolas nuolat „degina riebalus“ be rizikos. Ilgesnis badavimas turi kitokią dinamiką.
Pavyzdys iš virtuvės
Įsivaizduok dieną: pusryčiai 7 val., kava su pienu 10 val., priešpiečiai 12 val., saldus gėrimas 15 val., vakarienė 19 val., dar „trupinėlis“ 21 val. Kiekviena porcija maža, bet tikro tarpo be kalorijų beveik nėra. Todėl pirmas žingsnis nebūtinai yra valgyti perpus mažiau. Dažnai pakanka aiškesnio valgymo lango ir aiškesnio tarpo.
Ką daryti
- Vieną užkandį tarp valgymų pakeisk vandeniu, nesaldinta žolelių arbata ar juoda kava (jei tinka skrandžiui ir miegui).
- Stebėk alkį, energiją ir nuotaiką 3–5 dienas.
- Valgymo lange palik baltymų ir daržovių. Tai ne leidimas saldumynams „nes badavau“.
- Jei nerimauji dėl raumenų, porą kartų per savaitę pasportuok su pasipriešinimu ir valgyk pakankamai baltymų.
- Turi diabetą, prediabetą8 ar vartoji vaistus? Prieš ilgindamas tarpus pasitark su gydytoju. Nėščioms, žindančioms, nepakankamo svorio ir valgymo sutrikimų turintiems badavimas netinka.
Tai nėra gydytojo konsultacija.
