Istorinis kontekstas
Vien mėsos dietos idėja nėra nauja. Aprašomi XVIII a. pabaigos (Rollo, 1797 m.) ir vėlesni (Bellevue „mėsos metai“) istoriniai eksperimentai. Jie įdomūs kaip istorija, bet ne kaip šiuolaikinės rekomendacijos.
Ką parodė apklausa
Dalyviai dažniausiai buvo iš JAV, Australijos ir Europos, daugelis labai išsilavinę. Svarbiausi rezultatai:
- 93 % šį kelią pasirinko dėl sveikatos;
- daugiau nei 85 % raudoną mėsą valgė kasdien;
- apie 90 % vaisių ir daržovių valgė rečiau nei kartą per mėnesį;
- maždaug trečdalis nevartojo vitaminų papildų;
- pranešta apie nedaug nepageidaujamų virškinimo reiškinių;
- didelė dalis pranešė apie pagerėjimą;
- kepenų ir inkstų rodikliuose didelių pokyčių apklausoje nematyta.
Kodėl reikia atsargumo
Pagerėjimas buvo savęs vertinimas. Žmonės pranešė apie savijautą, bet tai nėra objektyvus matavimas. Be to:
| Išlyga | Paaiškinimas |
|---|---|
| Atranka | Atsakė tie, kuriems šis kelias patiko |
| Savistaba | Nėra nepriklausomo matavimo |
| Nėra kontrolės | Nežinome, kaip būtų buvę be dietos |
| Trukmė | Ilgalaikė rizika nežinoma |
Beveik nulinis daržovių vartojimas kelia gydytojų nerimą. Lennerz išvada pagrįsta: reikia daugiau populiacijos tyrimų ir trumpų RCT1 (atsitiktinių imčių tyrimų), o ne kultūrinio karo.
Ko apklausa nesako
Ji neįrodo, kad „visi turi valgyti tik mėsą“. Taip pat apklausa nepatvirtina, kad žmonės, sergantys diabetu, gali saugiai keisti mitybą savarankiškai.
Jei sergi 1 tipo diabetu
Be insulino 1 tipo diabetas pavojingas gyvybei, todėl insulino niekada nenutrauk ir nekeisk pats. Kardinaliai pakeitus mitybą (ypač į labai mažai angliavandenių) insulino poreikis gali keistis, todėl didėja hipoglikemijos2 (žemo cukraus kiekio) rizika. DKA3 (diabetinė ketoacidozė) yra pavojinga insulino trūkumo būklė ir nėra mitybinė ketozė.
Kodėl apie tai verta kalbėti ramiai
Žmonės šią mitybą renkasi dėl įvairių priežasčių, dažnai norėdami pagerinti sveikatą. Smerkimas ar entuziazmas be duomenų padeda mažai. Naudingiau paklausti, kokio kraujo tyrimų stebėjimo reikėtų, kaip užtikrinti maistinių medžiagų pakankamumą ir kada vėl pasitarti su gydytoju.
Kodėl pagerėjimo pojūtis nėra įrodymas
Savijauta svarbi, bet ją veikia daug dalykų: kitoks valgymas, mažiau perdirbto maisto, svorio kitimas, lūkesčiai. Todėl net nuoširdūs pranešimai apie pagerėjimą nepaaiškina priežasties ir nenusako ilgalaikės rizikos.
Ką daryti
- Apklausą skaityk kaip hipotezę ir pokalbio pradžią, o ne kaip pažadą.
- Jei svarstai labai ribotą mitybą, aptark su gydytoju, kaip stebėsi savijautą, kraujo tyrimus ir maistinių medžiagų kiekį.
- Sergant diabetu ar vartojant vaistus (ypač insuliną), pradėk nuo endokrinologo.
- Istorijų internete nelaikyk patarimais sau.
Dėl mitybos pokyčių kreipkis į šeimos gydytoją, o sergant 1 tipo diabetu į endokrinologą. Jei atsiranda DKA įtarimo požymių (pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, neįprastai greitas kvėpavimas ar stiprus silpnumas) arba sunki hipoglikemija, nedelsdamas kreipkis skubios medicinos pagalbos (112).
Tai nėra gydytojo konsultacija.
