Kas yra metabolinis greitis
Metabolinis greitis yra energijos kiekis, kurį organizmas sunaudoja per tam tikrą laiką. Ramybės metu jis rodo, kiek kūnas „kainuoja“ tiesiog gyvam išlikti.
Svarbiausias šio greičio veiksnys yra kūno dydis, todėl sveikų ir sergančių žmonių negalima lyginti nepaisant svorio.1
Pirmieji stebėjimai
Elliott Joslin ir Francis Benedict dar prieš atsirandant gydymui insulinu tyrė metabolinį greitį žmonių, sergančių sunkiu diabetu, ir žmonių be diabeto. Jie lygino sergančiuosius su sveikaisiais.2
Pagal jų ataskaitas, sergančiųjų deguonies suvartojimas, perskaičiuotas pagal kūno svorį, buvo maždaug 16–21 % didesnis. Čia reikia atsargumo: to meto kritikai teigė, kad skirtumas sumažėja ar net išnyksta, kai rodiklis skaičiuojamas pagal kūno paviršiaus plotą, o ne pagal svorį.2 Todėl pirmųjų tyrimų negalima laikyti galutiniu įrodymu, tik pradžios tašku.
Nair tyrimas
Maždaug po 70 metų Shri Nair su kolegomis (tyrimas atliktas Jungtinėje Karalystėje) paskelbė panašius rezultatus apie 1 tipo diabetą.3
| Rodiklis | Rezultatas |
|---|---|
| Sergančių 1 tipo diabetu energijos sąnaudos | apie 300 kcal per parą didesnės, nei tikėtasi pagal kūno dydį |
| Suleidus insulino | sumažėjo maždaug 300 kcal |
| Skirtumas | apie 15 % ar daugiau |
Tiksliau, sergančiųjų bazinės energijos sąnaudos buvo maždaug 2042 kcal per parą, o pagal kūno dydį tikėtasi apie 1774 kcal. Suleidus insulino į veną, sąnaudos nukrito iki maždaug 1728 kcal, t. y. iki tikėtų verčių.3 Skirtumas apie 15 % rodo, kad nekontroliuojamo diabeto organizmas energijos sunaudoja daugiau, o insulinas tai sugrąžina į įprastą lygį. Kiek tiksliai laiko tam prireikia, tyrimas neleidžia spėti: sąnaudų kritimas matuotas tada, kai nusistovėjo pastovi būsena, o ne per kelias pirmąsias minutes.
Dalyviai sirgo prastai kontroliuojamu 1 tipo diabetu, todėl šio skaičiaus negalima tiesiogiai taikyti kiekvienam žmogui. Jis gerai parodo insulino svarbą, bet nėra taisyklė visiems.
Ką iš to galima išvesti
- Insulinas svarbus medžiagų apykaitai.
- Energijos apykaitą galima aptarti dviem būdais: per kalorijas arba per hormonų pusiausvyrą. Abu požiūriai aktualūs.
- Energijos tvermės dėsnis galioja visada. Hormonai veikia tai, kaip organizmas naudoja ir kaupia energiją, bet energijos neišgalvoja.
- Energijos sunaudojimas nėra pastovus dydis. Jis priklauso nuo kūno dydžio, o sergant diabetu ir nuo insulino.
Kodėl nekontroliuojamas diabetas „kainuoja“ daugiau energijos
Kai insulino trūksta, pasikeičia ne tik cukraus, bet ir baltymų bei riebalų apykaita. Didelę padidėjusių sąnaudų dalį, atrodo, lemia ne vien „ląstelių variklis“, bet ir kiti procesai: gliukagono4 hormonas, naujos gliukozės gamyba bei baltymų apykaita.5 Todėl šių rezultatų negalima paversti paprasta išvada „insulinas lėtina metabolizmą“. Tikslesnis teiginys: insulino pakaitinis gydymas sumažina padidėjusias sąnaudas, kurias sukėlė jo trūkumas.
Dažni klausimai
Ar insulinas yra pagrindinis nutukimą skatinantis hormonas? Insulinas yra svarbus anabolinis hormonas ir, kai jo daug, o energijos pakanka, skatina riebalų kaupimą. Tačiau pavadinti jį pagrindiniu nutukimo hormonu per stipru, nes svarbūs ir kiti hormonai bei veiksniai.
Ar tai reiškia, kad kalorijos nesvarbios? Ne. Kalorijų ir hormonų požiūriai papildo vienas kitą, o energijos tvermės dėsnis galioja visada.
Ko šie tyrimai nerodo
Jie nerodo, kad insuliną reikia „išjungti“. Insulinas yra būtinas hormonas, o sergančiajam 1 tipo diabetu be jo neįmanoma išgyventi. Šie stebėjimai taip pat nerodo, kad ketonų papildas pakeistų insulino veikimą.
Ką daryti
- Nelaikyk ketonų6 papildų insulino veikimo pakaitalu.
- Prisimink: energijos sunaudojimą lemia ne vien hormonai, bet ir kūno dydis.
- Jei sergi diabetu, insulino dozių ir mitybos niekada nekeisk savarankiškai.
- Mitybos pokyčius, kurie gali paveikti cukraus kiekį kraujyje, derink su gydytoju.
Tai nėra gydytojo konsultacija.
